Veiklos kokybės įsivertinimas

            2025 m. gimnazijoje buvo vykdomas 2 srities „Ugdymas(is) ir mokymasis“ 2.1 temos „Ugdymo(si) planavimas“ rodiklio 2.1.2. „Ugdymo planai ir tvarkaraščiai“ ir  2.3 temos  „Mokymosi patirtys“ rodiklio 2.3.2 „Ugdymas mokyklos gyvenimu“ giluminis veiklos kokybės įsivertinimas.

            Giluminiam veiklos kokybės įsivertinimui atlikti sudarytos darbo grupės vadovaujantis gimnazijos direktoriaus „DĖL GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS  TEMINIO ĮSIVERTINIMO“, 2024 m. kovo 5 d. Nr. VK – 86.

            Vertinimo sritis:

2 sritis -  „Ugdymas(is) ir mokymasis“

Tema – 2.1. „Ugdymo(si) planavimas“

Rodiklis 2.1.2. „Ugdymo planai ir tvarkaraščiai“.

            Vertinant gimnazijos veiklą pagal rodiklį „2.1.2 Ugdymo planai ir tvarkaraščiai“ vyko interviu su darbo grupe, atsakinga už Ugdymo plano rengimą, Mokinių taryba, Vaiko gerovės komisijos pirmininku, metodinių grupių pirmininkais ir direktoriaus pavaduotojomis ugdymui J. Mickuviene ir R. Birmanaite bei atlikta dokumentų analizė: Ugdymo plano ir mėnesio renginių planai, tvarkaraščių atitikimas higienos normoms. Taip pat buvo atliktos 5–8 ir IG–IVG  klasių mokinių ir mokytojų apklausos per MS365 platformą Forms.

Planų naudingumas

            Rengdama gimnazijos Ugdymo planą, darbo grupė remiasi mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis, NMPP rezultatais, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

            Gimnazijos Ugdymo plano tikslas orientuotas į mokyklos visiems nuostatas – ,,apibrėžti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymo reikalavimus, formuoti ugdymo  turinį bei ugdymo procesą organizuoti gimnazijoje, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų‘‘.

Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieniems mokslo metams, o atsiradus nenumatytiems atvejams yra koreguojamas.

            Metodinių grupių pirmininkų teigimu, 100 proc. mokytojų planuodami veiklą bendradarbiauja tarpusavyje. Vieniems mokslo metams parengti ilgalaikiai dalykų planai yra aptariami metodinėse grupėse bei derinami su direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Remiantis pokalbiais su mokytojais galima teigti, kad 94 proc. mokytojų koreguoja savo ilgalaikius planus atsižvelgiant į mokinių išmokimo tempą ir kitas aktualias su ugdymu susijusias sąlygas. Ilgalaikių planų forma yra numatyta Ugdymo plane.

            Interviu metu direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Birmanaitė teigia, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje MS365 platformoje suformuoja internetinę nuorodą, kurioje mokytojai, klasių vadovai  ir bibliotekos darbuotojos surašo planuojamus mėnesio renginius ir veiklas pagal atskiras grafas. Esant poreikiui, suderinus su pavaduotoja ugdymui, mėnesio renginių planas yra koreguojamas.

            Interviu metu Vaiko gerovės komisijos pirmininkas teigia, kad  kasmet tvirtinamas komisijos veiklos planas, kuris yra integrali gimnazijos metinio veiklos plano dalis. Vaiko gerovės komisijos  plane numatomi veiklos prioritetai, tikslai, įgyvendinimo priemonės ir terminai, laukiami rezultatai ir atsakingi asmenys. Už veiklos plano įgyvendinimą komisija atsiskaito gimnazijos direktoriui. Vaiko gerovės prioritetai nustatomi vadovaujantis gimnazijos strateginiu planu, metiniu veiklos planu, remiantis gimnazijos turimais įsivertinimo ir kitais duomenimis. Komisija sprendžia vaiko gerovės užtikrinimo klausimus (pvz., mokymo (si) / ugdymo (si) ir (ar) švietimo pagalbos teikimas konkrečiam mokiniui; pirminis / pakartotinis mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių, kylančių ugdymo (si) procese, įvertinimas; švietimo programų pritaikymas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimas, lankomumo bei elgesio problemos ir kita.

            Interviu su Mokinių taryba metu nariai teigia, kad jų veikla gimnazijoje yra planuojama. Tarybos nariai prisideda prie gimnazijos renginių organizavimo, atsižvelgdami į mokinių interesus ir pageidavimus (tai įvairios akcijos, dienų paminėjimai, diskotekos). Mokinių tarybos nariai yra daugelio darbo grupių nariai (veiklos plano, ugdymo plano ir pan.). Tarybos atstovai yra prevencinės programos „Saugi mokykla“ ABC tarybos nariai, Gimnazijos tarybos nariai. Dalyvauja įvairiose rajoninėse ir respublikinėse konferencijoje, skaito pranešimus. 100 proc. Mokinių tarybos narių yra susipažinę su gimnazijos tvarkomis ir taisyklėmis, jų laikosi ir stebi, kad jų laikytųsi klasės draugai.

            Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir mokiniai kartu dirba sudarytose ir direktoriaus įsakymu patvirtintose darbo grupėse planuojant ir rengiant Ugdymo planą.

Ugdymas planuojamas taip, kad veiklos padėtų siekti išsikeltų ugdymo tikslų, vienos kitas papildytų ir derėtų. Mokymosi laikas ir periodai lanksčiai pritaikomi ugdymo(si) poreikiams (išnaudojamos ugdymo plano galimybės jungiant pamokas, formuojant mobilias veiklas, integruojant mokomuosius dalykus, organizuojant projektines ir neformaliojo vaikų švietimo veiklas) pritaikant tvarkaraščius individualiems mokinio poreikiams. 93 proc. mokytojų sutinka, kad ugdymo planai yra lengvai prieinami mokytojams ir mokiniams, ugdymas planuojamas taip, kad veiklos padėtų siekti išsikeltų ugdymo tikslų, vienos kitas papildytų ir derėtų. 90 proc. Mokytojų teigia, kad ilgalaikiai dalykų planai yra aptariami metodinėse grupėse bei derinami su direktoriaus pavaduotoju ugdymui. 85 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų koreguoja savo ilgalaikius pamokų planus atsižvelgiant į mokinių išmokimo tempą ir kitas aktualias su ugdymu susijusias sąlygas. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis įvairių krypčių neformaliojo švietimo programas – taip sako 86 proc. mokytojų. Mokymosi pagalbai skiriamos ilgalaikės lietuvių k. bei matematikos konsultacijos. Jos tenkina 73 proc. mokinių.

Tvarkaraščių patogumas mokiniams

            Dokumentų analizė rodo, kad gimnazija vykdo veiklą tik gavusi teisės akto nustatyta tvarka leidimą-higienos pasą ir sudarydama tvarkaraštį laikosi rekomendacijų.

            Pamokų tvarkaraščiai padeda įgyvendinti ugdymo turinį, jie sudaromi, atsižvelgiant į mokymosi tikslus, sudėtingumą bei tempą ir įvairius mokymosi poreikius. Pavaduotoja ugdymui teigia, kad sudarant pamokų tvarkaraščius atsižvelgiama į mokinių interesus.

            Sudaryti pamokų ir neformaliojo švietimo užsiėmimų tvarkaraščiai tenkina apie 70  proc. 5–8 ir IG–IVG klasių mokinių ir 79 proc. mokytojų lūkesčius. Tvarkaraščiai yra talpinami gimnazijos internetiniame puslapyje ir I-ojo aukšto fojė.

            Be privalomojo ugdymo turinio dalykų, gimnazija siūlo mokiniams rinktis įvairių krypčių neformaliojo švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas numatytas gimnazijos Ugdymo plane.

            Valandos kiekvienai neformaliojo vaikų švietimo programai įgyvendinti skiriamos nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos, atsižvelgiant į mokinių poreikius bei gimnazijos lėšas.

            Mokymosi pagalbai skiriamos ilgalaikės lietuvių k. ir matematikos konsultacijos.

            Visi mokytojai pritaiko Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokančiam pagal pritaikytas arba individualizuotas programas, atsižvelgdami į mokinio gebėjimus ir galias bei gimnazijos Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Gimnazijos socialinė pedagogė ir logopedė sudaro konsultacijų tvarkaraščius  specialiųjų poreikių mokiniams.

             Apklausoje apie pamokų, konsultacijų, neformaliojo švietimo tvarkaraščius dalyvavo 60 proc. 5­–8 ir IG–IVG klasių mokinių. 68,5 proc. apklausoje dalyvavusių mokinių teigia, kad sudarytas pamokų, modulių tvarkaraštis tenkina jų lūkesčius.

            Interviu metu direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Mickuvienė sako, kad vienos iš svarbiausių priežasčių, dėl ko pamokų tvarkaraštis ne visada yra patogus tiek mokiniams, tiek mokytojams yra tai, kad nemaža dalis gimnazijos mokytojų dirba ir kitose ugdymo įstaigose bei tai, kad kai kurie mokytojai yra ne vieno mokomojo dalyko specialistai, pavyzdžiui, vokiečių kalbą ir rusų kalbą dėsto vienas mokytojas, todėl šios pamokos negali vykti tuo pačiu metu, atsiranda ,,langai‘‘, mokiniams, ilgėja dienos pamokų trukmė.

            90 proc. 5-8 ir I–IVG klasių mokinių teigia, kad pamokų tvarkaraštis gimnazijoje yra patogus tiek, kad gali(ėtų) lankyti lietuvių k. ir matematikos konsultacijas mokykloje. 63,9 proc. mokinių teigia, kad lanko konsultacijas. 73 proc. mokinių mokymosi pagalbai skiriamos ilgalaikės lietuvių k., matematikos konsultacijos tenkina. Daugiausiai mokinių norėtų informatikos ir fizinio ugdymo konsultacijų arba modulių. Matematikos, lietuvių, anglų, ispanų, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos konsultacijų norėtų po 1-2 mokinius.

            70 proc. mokinių teigia, kad neformalaus švietimo užsiėmimų tvarkaraštis yra patogus ir jie gali lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus gimnazijoje. 45 proc. mokinių teigia, kad lanko įvairius užsiėmimus kitose Veliuonos ir Jurbarko erdvėse. 65 proc. mokinių pamokų išsidėstymas per dieną yra logiškas ir patogus. Tvarkaraštis sudarytas taip,  pakanka laiko pasiruošti pamokoms. Į atvirą klausimą „Kas tau labiausiai patinka tavo tvarkaraštyje ar ugdymo plane?'' 12 proc. mokinių atsakė - laisvos pamokos (langai). 84 proc. mokytojų pamokų tvarkaraščiai padeda įgyvendinti ugdymo turinį, jie sudaromi, atsižvelgiant į mokymosi tikslus, sudėtingumą bei tempą ir įvairius mokymosi poreikius, suteikia pakankamai galimybių individualiam darbui su mokiniais.

Rekomendacijos:

1. Siekti aktyvesnio mokinių dalyvavimo dalykų konsultacijose.

2. Penktadieniais tvarkaraštyje planuoti ne daugiau kaip 6 pamokas.

Mokinių pasiūlymai:

3. Kad dalykas skirtingomis dienomis vyktų skirtingu laiku iki pietų ir po pietų.

4. Kad pirmadieniais ir antradieniais būtų daugiau pamokų, artėjant savaitgaliui –  mažiau pamokų.

5. Geriau kartais būtų 8 pamokos nei visą savaitę po 7 pamokas.

6. Padaryti bent jau dvi dienas po 6 pamokas.

7. Kad paskutinės pamokos nebūtų lietuvių k. ir matematika.

8. Kad būtų informatikos modulis arba konsultacijos.

Vertinimo sritis

2 sritis -  „Ugdymas(is) ir mokymasis“

Tema – 2.3. „Mokymosi patirtys“

Rodiklis 2.3.2. „Ugdymas mokyklos gyvenimu“.

Santykiai ir mokinių savijauta

Mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų, mokytojų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba,  pasitikėjimu, pastangomis suprasti kitą, geranoriškumu, rūpinimusi padedant ir dalijantis. Siekiama, kad kiekvienas jaustųsi vertingas, reikalingas ir saugus.

Narystė ir bendrakūra

Mokiniai jaučiasi priklausantys mokyklos bendruomenei, yra patenkinti tuo, prisiima įsipareigojimus ir dalyvauja mokyklos savivaldoje. Savivalda grindžiama dialogo ir tarimosi kultūra, mokinių teise inicijuoti, priimti ir įgyvendinti sprendimus ir kurti mokyklos gyvenimą. Skatinama ir palaikoma mokinių lyderystė įvairiose veiklose, mokinių organizacijų veikla.

Veiklos, įvykiai ir nuotykiai

Mokykloje netrūksta įvairių įdomių būrelių ir renginių – projektų, akcijų, talkų, išvykų, varžybų, parodų ir kt. Į juos įtraukiamos mokinių šeimos ir vietos bendruomenė. Mokykla atlieka svarbų vaidmenį kuriant pozityvaus vaikų, paauglių, jaunuolių gyvenimo idėjas ir jį užpildo prasmingomis  veiklomis.

Darbinga tvarka

Mokykloje tvyro darbinis mokymosi šurmulys, tačiau taip pat laikomasi sutartų mokymosi organizavimo taisyklių ir darbo ritmo, padedančio veiksmingai siekti ugdymo(si) tikslų. Mokiniai mokosi suvokti tvarkos paskirtį, kurti bendro gyvenimo taisykles ir jų laikytis.

VERTINIMO ŠALTINIAI

• Mokytojų apklausos rezultatai
• Mokinių apklausos rezultatai

VERTINIMO METODAI

• Anketavimas

Vertinant gimnazijos veiklą pagal rodiklį „Ugdymas mokyklos gyvenimu“ buvo pateiktos  anketos mokytojams, mokiniams. Į anketų klausimus atsakė 18 mokytojų ir 82 5-8, IG-IVG klasių mokiniai.

Santykiai ir mokinių savijauta

Didelė dalis mokinių (85%) gimnazijoje ir bendraujant su klasės draugais jaučiasi saugiai. Tai rodo, kad bendra aplinka gimnazijoje yra pakankamai saugi ir palaikanti. Dauguma mokinių (82%) padeda kitiems ir sulaukia pagalbos, o tai rodo stiprų tarpusavio palaikymą ir palankią ugdymosi aplinką. Daugiau kaip pusė mokinių (54%) teigia, kad mokytojai bendrauja pagarbiai ir vertina jų pastangas bei pasiekimus. Tai kuria pozityvią mokymosi atmosferą. 84% mokinių nurodo, kad gali laisvai kreiptis į mokytojus pagalbos. Nors saugumo jausmas aukštas, tačiau 36% mokinių nurodo pastebintys patyčias ir nepagarbą vieni kitiems klasėse.

Dauguma apklaustųjų mokytojų (93%) teigia, kad mokiniai gimnazijoje jaučiasi saugūs ir padeda vieni kitiems, vis dėlto 72% mokytojų pripažįsta, kad tarp mokinių pasitaiko patyčių. Tai rodo, kad patyčių prevencija yra sritis, kuriai reikia skirti dėmesį ir toliau. Visi mokytojai teigia palaikantys gerus santykius su mokiniais, visada padedantys, kai mokiniai prašo pagalbos, ir vertinantys mokinių pastangas bei pasiekimus. Visi mokytojai laiko mokinius svarbia gimnazijos bendruomenės dalimi.

Narystė ir bendrakūra

Dauguma mokinių (78%) yra dalyvavę bendrose gimnazijos veiklose (idėjų, projektų, taisyklių kūrime). 76% jaučia, kad jų nuomonė yra girdima ir gerbiama, o 72% mano, kad jų nuomonė svarbi priimant sprendimus (pvz., dėl klasės taisyklių). Tai stiprina bendruomeniškumo jausmą ir rodo, kad ugdymas vyksta per realias gyvenimo situacijas (gyvenimu). Mokinių nuomone (73%) mokytojai pakankamai skatina ir palaiko mokinių lyderystę, o tai ugdo svarbius įgūdžius. Šiek tiek daugiau nei pusė (53%) jaučiasi esantys svarbūs gimnazijos bendruomenės dalis, tačiau dalis mokinių (31%) nepakankamai įsitraukia į savivaldos veiklas.

Mokytojai yra įsitikinę, kad dalyvavimas gimnazijos veiklose lavina mokinių lyderystės, atsakomybės, savęs pažinimo ir kitus įgūdžius. Tai stiprina bendruomeniškumo jausmą ir rodo, kad ugdymas vyksta per realias gyvenimo situacijas. Dauguma mokytojų (78%) mano, kad mokiniai aktyviai dalyvauja kuriant idėjas ir taisykles.

Veiklos, įvykiai ir nuotykiai

Gimnazijoje netrūksta įvairių būrelių ir renginių – projektų, akcijų, talkų, išvykų, varžybų, parodų ir kt. taip teigia 87% mokinių. Į juos įtraukiamos mokinių šeimos ir vietos bendruomenė. Didžioji dalis mokinių (76%) patvirtina, kad dalyvavimas renginiuose ar projektuose lavina jų lyderystės ir atsakomybės įgūdžius, o (79%) padeda labiau pažinti save ir ugdyti svarbius įgūdžius (bendravimą, kūrybiškumą, komandinį darbą). Tačiau nedidelė dalis mokinių nėra patenkinti gimnazijoje vykdoma veikla.

Visi mokytojai teigia, kad gimnazijoje netrūksta įvairių būrelių ir renginių – projektų, akcijų, talkų, išvykų, varžybų, parodų ir kt.. Visi mokiniai turi galimybę dalyvauti papildomose veiklose, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar padėties. Gimnazija atlieka svarbų vaidmenį formuojant jauno žmogaus pozityvų požiūrį į gyvenimą ir jį užpildo prasmingomis veiklomis.

Darbinga tvarka

Dauguma apklaustųjų mokinių (86%) teigia, kad stengiasi laikytis sutartų mokymosi organizavimo taisyklių, tačiau 78% mokytojų mato didesnes problemas dėl taisyklių laikymosi nei nurodo mokiniai. Darbinga aplinka pamokų metu vertinama kritiškiau: mažiau nei pusė mokinių (39%)  mano, kad ji visada rami ir darbinga, o 49% - kad ne visada. Daugiau nei pusė mokytojų (56%) nurodo, kad pamokų metu klasėje ne visada vyrauja rami ir darbinga aplinka. Mokiniai (89%) teigia, kad mokytojai ir kiti darbuotojai pakankamai gerai prižiūri tvarką pertraukų metu.

REKOMENDACIJOS

1. Tęsti smurto ir patyčių prevencijos programas, siekiant stiprinti klasės bendruomenės jausmą, skatinti tarpusavio pagarbą, empatiją bei saugią ir palaikančią ugdymo(si) aplinką visiems mokiniams.
2. Skatinti gimnazijos bendruomenės bendradarbiavimą stiprinant aktyvų dalyvavimą savivaldoje, pabrėžiant jos naudą ir įtaką priimant sprendimus.
3. Stiprinti klasės valdymą ir taisyklių laikymąsi, siekiant geresnių ugdymo(si) tikslų.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Mickuvienė